Kadangi po pirmojo gramatikos policijos įrašo apie lietuvių daromas klaidas anglų kalboje sulaukėme pageidavimų „pakartot“, o klaidų, kaip žinia, dar ilgai nepritrūksim (nežinom kaip jūs, bet mes tai kaltinam tas nebaigtas pildyti anglų pratybas ir lietuviškai dubliuotus Linkomanijos filmus), tai atrinkom dar penkias klaidas, kurias daro daug kas, bet Puskės skaitytojai nebedarys.

Staff – Stuff

Oi, šitą pastebim dažniau nei norėtume, ypač cool-swag-yolo instagramose, kur kofeino puodelio, iPhono ir Daniel Wellington laikrodžio nuotrauka ant marmurinio stalviršio iš „sekmadienio dalykėlių“ netyčia virsta „sekmadienio darbuotojais“. Nes:

Staff [stąąąf] – personalas, darbuotojai.
Stuff [staf] – daiktai, dalykai.

CV

CV. Curriculum Vitae. Gyvenimo aprašymas. Lietuviškai turbūt būtų galima trumpinti GA, bet dauguma esame įpratę naudoti lotynišką CV. Kas, pasak lietuvių kalbos komisijos, nėra klaida. Klaida būna lietuviškai angliškas CV tarimas. Lietuviškai tarti, matyt, reikėtų “cė vė”? Atsiųskite man savo cėvė (facepalm). Turbūt dėl to daug kas renkasi anglišką tarimą, bet susijungęs su lietuvišku liežuviu jis kažkodėl virsta į [cįvį], kai iš tikro turėtų būti [sį], nes C tariamas kaip [sį], ir [vį], nes, nu, V. Sįvį!

Please

Šitą nekaltą, bet visada šypseną sukeliančią klaidą tenka girdėt turbūt kaskart valgant mieste su užsieniečiais. Civilizuotai ir be problemų (išskyrus kur ne kur pasitaikantį sumišimą, kai klientas, užuot užsisakęs „big coke“, paprašo paslaptingojo „large coke“) priėmęs užsakymą padavėjas atneša maistą ir dėdamas lėkštę ant stalo mandagiai tarsteli „please“. Atseit, „prašau, jūsų patiekalas“. Bėda ta, jog nors „please“ ir reiškia „prašau“, bet jis vartojamas prašymuose ir klausimuose, kaip antai „Please sit down“ ar „Could you wait, please?“. Dešimt taškų už mandagų aptarnavimą, bet norint išversti „prašau, jūsų cepakai“ geriau sakyt „here you go“ arba „enjoy!“.

What?

Kalbant apie mandagumą aptarnavimo sferoje, tai dar vienas tiesioginis vertinys iš lietuvių kalbos, kuris, deja, šypsenos nekelia nei užsieniečiams, nei juos atlydėjusiems vietiniams, yra „what?“.

Klientas: Can I have a burger with fries, please.
Padavėjas: Yes, sure.
Klientais: And… A large diet coke, please.
Padavėjas: What?
Klientas: ..?
Padavėjas: ..?

Lietuviškasis „kaip?“ ar „kaip sakot?“ ar „ką tokį?“ išverstas į anglų kalbą kažkodėl virsta į nuo plūgo ką tik nulipusį „what?“, kuris anglakalbiams skamba maždaug kaip „ko?“, o pridėjus gyvybės stokojančią padavėjo intonaciją – kaip „ko, na***?“. Neišgirdus užsakymo ar klausimo gatvėje labai rekomenduotume „what?“ keisti į „sorry?“ arba „could you repeat that?“ arba „come again?“.

Thanks god

Prisipažinsim, šitą naudodavom ir patys, nes nei mokykloj, nei universitete nemokė, kad taip nesisako (o gal ir mokė, bet tuo metu sąsiuvinio gale turbūt skaičiavom, kiek kainuotų patiems atidaryt beigelių kepyklą (kaip gerai, kad nebereikia)). Kad sakyti „thanks god“ yra klaidinga paprotino draugas britas, todėl dabar galime paprotinti Puskės skaitytojus: reikėtų sakyti arba „thank god“, arba „thanks to god“. Nors geriau naudoti pirmąjį. Arba nė vieno, nes gi netark Pats Žinai Ko vardo be reikalo.

 

 

Pabaiga