Nuo mokyklos laikų žodis „ekskursija“ neasocijuojasi su ypatingai įdomiais prisiminimais. Dažniausiai pasitaikydavo koks nors itin unrelatable subjektas (akmenų muziejus, anyone?), ir tuo subjektu pati nelabai besidominti gidė. Fainiausia ekskursijos dalis, aišku, būdavo varyt durnavot pas bernus į kambarį, ir po to slėptis spintoj, kai auklėtoja ateidavo bartis dėl triukšmo.

Subrendus Paaugus akiratis prasiplėtė, o ir visai įdomių ekskursijų pradėjo rastis, ypač didžiuosiuose miestuose. Nu, bent jau taip atrodo iš Facebooko eventų, kuriuos pasižymi interested, bet taip niekad ir nenueini. Tačiau iš Idėjų karalystės gautas kvietimas į ekskursiją apie (ne)pamirštas Vilniaus moteris suintrigavo tiek, kad vieną šeštadienio popietę pagaliau stovėjom nedidelėje grupėje žmonių ir laukėm beprasidedančio turo po senamiestį.

 

Ž. 🤘

Iš pradžių idėja dvi valandas spiginant saulei vaikščiot pirmyn-atgal senamiesčiu ir klausytis istorinių faktų atrodė šiek tiek challenging, bet kai tik gidės Elena ir Rūta prabilo, supratom, kad turas tikrai neprailgs. Dauguma ekskursijoj aptariamų moterų istorijoje geriau žinomos tik kaip, pvz. Čiurlionio žmona arba Žygimanto Augusto motina, bet, o vaikyti, visų jų gyvenimuose buvo, ką papasakoti ateities kartoms. Nu gerai – spoiler alert 1 – kad ir Žemaitė. Kas galėjo pagalvot, kad apie užguitos marčios kančias rašanti skarota bobutė iš tikro iš rankų nepaleisdavo cigarečių (papirosų), turėjo romaną su perpus jaunesniu dvaro ūkvedžiu ir dalyvaudavo už moterų teises kovojančiuose protestuose? Arba – spoiler alert 2 – Vilniuje gimusi litvakų kilmės Clara Rockmore, išvyko į JAV ir ten išgarsėjo kaip teramino (tokio instrumento, kur groji liesdamas orą – elektromagnetinius laukus) muzikantė. Net Google jos 105-to gimtadienio proga buvo padarę interaktyvų paveiksliuką, vaizduojantį ją su teraminu!

 

 

Ekskursija trunka dvi valandas, bet visi pasakojimai neilgi, koncentruoti ir labai įdomūs. Be to, gidės savo istorijas paįvairina „garso efektais“ (turbūt vienas iš nedaugelio naudingų nešiojamos kolonėlės panaudojimo būdų) bei liečiamomis ir ragaujamomis mįslėmis. Žodžiu, jautėmės kaip pabuvoję istorijos pamokoj – bet toj įdomioj, kur pasitaikydavo kartą per pusmetį – ir su fainom mokytojom, kurių klausai ištempęs ausis. Klausai ir ne tik sužinai įdomių, kartais pikantiškų, Vilniaus moterų gyvenimo detalių, bet supranti, kad nors istorijos vadovėliuose minimos ne taip ir dažnai, iš tikro moterys ne mažiau už vyrus prisidėjo prie Lietuvos vystymosi, nors ir veikdamos šiek tiek behind the scenes.

Įdėjų karalystė turi ir daugiau interaktyvių ekskursijų, tai net susiviliojom pabandyt ir kitas, o rytoj vyksiančioj šitoj ekskursijoj apie Vilniaus moteris mamos gali dalyvaut nemokamai. Tikrai patiks!