„O, porų nekemšanti pudra! O, naujos kartos kremas! Kas čia, kažkoks naujas serumas su methapropopipolizinskinu, reik pabandyt“. Kitą rytą pabundi lyg su bulviniu blynu vietoj veido, net pagalvė riebalais nuėjus, o spuogas toks didelis, kad dar pora milimetrų ir teks kreiptis dėl Baltarusijos vizos – yra ir jum taip buvę? Tada primygtinai rekomenduojam prieš atveriant piniginę pirma apie akį paviliojusį kremą pasiskaityti Kosmetikos DNR. Ten merginos, išmanančios visus methyl-benzyl-bezdyn, „išmėsinėja“ mūsų kasdien naudojamus ir parduotuvėse matomus kosmetikos produktus, ir žmonių kalba paaiškina, kurių produktų sudėtis yra saugi ir veiksminga, o nuo kurių reikėtų bėgti ir neatsigręžti. Kadangi jau kurį laiką kosmetikos* nebeperkam pirma virtualiai nepasikonsultavę su Kosmetikos DNR, nusprendėm nueit pas merginas į svečius ir paklaust puslapio įkūrėjos Karolinos, iš kur jos viską žino ir nuo ko pradėt, kai nusprendi pagaliau atsakingai prižiūrėt savo odą.

*visame interviu „kosmetika“ vadinam tiek makiažą, tiek grožio ir higienos priemones.

 

Jūs nesate nei chemikės, nei kosmetologės. Iš kur turit tiek žinių apie kosmetiką ir jos sudėtį?

Taip, mes nei chemikės, nei kosmetologės, tačiau jau greitai bus penki ištisinio domėjimosi metai (pirmais metais tą darydavau po 16-18 valandų per parą) – dirbant, rašant, skaitant – todėl taip gavosi, kad mokslus „išėjom“ savarankiškai namie. Be to, Lietuvoj nelabai yra kur tokio dalyko mokytis. Šita sritis – tai ne vien ingredientai. Tai ir jų junginiai, dermatologijos pagrindai, galų gale, kosmetika kaip verslas ir industrija. Tai labai specifinis dalykas, nei medicinoj, nei farmacijoj to negalėtum išmokt. Beje, kiekvieną pavasarį farmacijos studentai, diplominius rašantys apie dermatologinę kosmetiką, prašo, kad juos konsultuotume, nes jiems trūksta informacijos.

Nuo ko prasidėjo Kosmetikos DNR?

Vieną dieną pasidarė įdomu sužinot, kodėl, kai investavau į savo odą, įgijau odos problemų. Ir kodėl kai odą gydžiau pagal visų patarimus, situacija tik blogėjo. Uždaviau sau klausimą „O gali būt, kad ta kosmetika man kenkia? Ir kad spuogus man sukelia kremas nuo spuogų?“. Pasidomėjau, paskaičiau, ir pamačiau: wow, taip, gali. Pamačius, kiek daug apie tai yra informacijos, nusprendžiau viską sau galvoj susidėliot, todėl pasiėmiau dešimt ingredientų, išsianalizavau – supratau – sėdžiu laiminga – žinau. Bet žmonės, tūkstančiai žmonių, pradėjo eit ir skaityt tas mano dešimt apžvalgų. Parodžiau vyrui, rinkodaros specialistui, jis sako: „Turi kažką daryt, pažiūrėk, kiek skaitytojų“. Tai tiesiog dėl tų žmonių, nes jiems reikėjo, ir dirbau. Tai buvo kaip pabėgimas nuo darbo, nuo mokslų. Projektas augo, o aš tik bėgau iš paskos. Susirgau tokia kaip manija, pasidarė įdomu domėtis ir rinkt informaciją, plėsti tą žinių burbulą. Dabar, kai kiti sako „Kas ta kosmetika? Priklijuojamos blakstienos?“ norisi pyktelt, nes iš tikro tai – svarbus dalykas, tai yra odos priežiūra, prevencija, bandymas odą išlaikyt sveiką ir gražią. Ir šitoj srity mes turim būt išsilavinę.

 

„Kai kuriuose veido prausikliuose naudojami tie patys ingredientai kaip ir indų plovikliuose.“

 

Kokie yra blogiausi ingredientai, kuriuos pamačius produkto sudėtyje reikėtų bėgti iš parduotuvės?

Galėčiau padaryt sąrašą: va, šitie ingredientai – geriausi, šitie – blogiausi, prašom, atmintinė, neškitės ją į parduotuvę ir viskas. Blogų ingredientų yra labai daug ir jų daugėja. Jei prieš penkis metus, kai pradėjau rašyt tinklaraštį, aktyviai kosmetikoj naudojamų ingredientų buvo 10 tūkstančių, vėliau 15 tūkst., tai dabar jau yra 20 tūkstančių. Bet tam ir yra mūsų puslapis, kad tą nežmonišką informaciją būtų galima kažkaip susistemint.


Kokias klaidas lietuviai daro pirkdami kosmetiką?

Oi, labai daug. Iš pradžių, nežinom, kokia yra mūsų oda. Negalim atsakyt į paprastą klausimą „Kokia mano odos būklė? Ko jai reikia?“. Taip yra iš dalies dėl to, kad esam klaidinami. Odos tipai – sausa, riebi, mišri, normali oda – nėra dermatologiniai terminai. Jie sugalvoti kosmetikos gamintojų tam, kad sukurtų kažkokias kategorijas ir išplėstų rinką. Kosmetikoj labai svarbu: kuo didesnė rinka, kuo daugiau produktų, kuo didesnė pasiūla, tuo daugiau žmonės perka. Žmonėms nereikia, bet jie pirks, bandys, eksperimentuos.

Dermatologijoj daugiau kalbama apie odos būklę, nes odos tipas bėgant laikui keičiasi. Jauno žmogaus oda vienokia, paauglio kitokia ir t.t. Oda keičiasi, ypač Lietuvoj, sulig metų laikais. Tarkim, vasarą – riebesnė, žiemą – sausa. Moters oda keičiasi priklausomai net nuo ciklo dienos. Todėl, kad žinotum, ką naudot, į odą reikia žiūrėt kiekvienu atskiru momentu. Jei šiuo metu ji išsausėjusi, tai reikia ieškot riebesnės priemonės, bet jei dabar yra vasara ir oda ir taip riebi, tai riebesnių priemonių galbūt reikėtų vengti. O mes galvojam, kad yra kažkoks vienas stebuklingas ingredientas, kuris išspręs visas mūsų problemas visais metų laikais, visais gyvenimo tarpsniais. Taip nėra. Viskas priklauso nuo odos poreikio.

Kitas dalykas, mes nesuprantam, jog mumis yra manipuliuojama. Nesuprantam, ką perkam, ko norim, mes tikim, kad mūsų oda bus tokia graži, kaip manekenės, kurios veidas buvo retušuotas. Nu, taip nebus, tiesiog reikia vadovautis sveiku protu. Ir visai nesvarbu, kokius šūkius ar kokius ingredientus gamintojai pasiūlys – kosmetika negali padaryt kažko neįmanomo. Tai net apibrėžta EU kosmetikos direktyvoj: kosmetika gali tik palaikyti arba gerinti natūralias odos funkcijas. Ji negali keisti ar gydyti odos. Odą gydo vaistai. Odos struktūrą keičia plastikos chirurgai. Kosmetika turi labai nedidelę nišą, kurioj ji gali veikti, tačiau mes tą pamirštam: „O, šitas kremas išlygins raukšles“. Taip, raukšles kremai išlygint gali dešimčia procentų, kas plikai akiai bus nematoma. Tiesiog reikia turėti realistiškus lūkesčius.

 

„Beje, tyrimai rodo, kad kosmetiką mes renkamės visai ne pagal jos veiksmingumą. Mes renkamės pagal kvapą, pagal kainą, ir apskritai, pirkti kosmetiką mums yra svarbiau nei naudoti.“

 

Ko pasigendi lietuviškoj kosmetikoj?

Labai pasigendu novatoriškų, drąsių sprendimų, ypač formulėse. O ir pateikti produktus būtų galima kažkaip įdomiau, pavyzdžiui, lietuvių kosmetikoj dominuoja tokie labai senamadiški kvapai. Bet ko labiausiai norėčiau, kad pačios formulės būtų veiksmingos, kad žmonės, kurie kuria lietuvišką kosmetiką, naudotųsi ta informacijos gausa, kuri yra visiems pasiekiama. Juk yra tiek nuostabių, išsamių tyrimų apie išties veiksmingus ingredientus, ten net koncentracijos surašytos, tai imk, pasinaudok ta informacija. Bet mes einam tokiu gan saugiu keliu: kartojam didžiųjų gamintojų naudojamas formules, tik pakuotes keičiam, o produktas viduj nesikeičia. Žinau tik keletą gamintojų, kurių produktų formulėm galima būtų didžiuotis, bet tada jau kainos yra kažkokios kosmiškos. Kokie tie gamintojai? Na, pavyzdžiui, Driu Beauty. Jų produktai sukurti gan panašiu principu į mūsų kremą, bet 50 eurų? Tokio kremo savikaina – 7-8 eurai, iš kur 50? Taip, galbūt Valentinaitę pasisamdyti reklamai daug kainuoja. Pasauly yra ir $500 kainuojantis kremas su platina, nors moksliškai įrodyta, kad platina sukelia uždegimą.

O kaip atsirado idėja sukurti Kosmetikos DNR produktus?

Atėjo momentas, kai nebegalėjom toliau dirbt savų darbų, visą darbo dieną teko skirti Kosmetikos DNR. Tačiau susidūrėm su problema: kaip susikurt bent minimalias darbo vietas? Atėjo mintis, kad jei jau negalim užsiimti reklama (nes taip puslapis prarastų objektyvumą), tai gal, vadovaujantis tom žiniom, kurias sukaupėm, galim sukurti savo produktą? Nebuvo taip, kad sukūrėm puslapį ir galvojom „O, po to išnaudosim jį ir paleisim savo kosmetikos liniją“. Buvo atvirkščiai – mums reikėjo produktų, kad galėtume toliau vystyti šitą projektą.

Mes patys kremo nemaišėm ir nekūrėm. Iš pradžių Lietuvoj, po to visoj Europoj ieškojom gamintojo, kuris pamatęs mūsų idėją ir ingredientus, sakytų „Taip, mes norim užsiimt kūrybiniu procesu ir kurti formulę, kuria jūs būtumėt patenkinti“. Kai kurie gamintojai sakė „Ai, tai pažiūrėkit į mūsų katalogus, mes jum pagaminsim iš to, ką turim, užsiklijuosit savo etikes ir laisvi“. Mes taip daryt nenorėjom. Radom šiaunią laboratoriją Lenkijoje, šeimos verslą, kurie gamina dermatologinę kosmetiką. Atmetėm devynias formules, kūrimas užtruko beveik metus – buvo nelengva, bet rezultatu likom labai patenkinti.

oda riebi

Ar taip išeina, kad jūsų produktai sudėties atžvilgiu yra nepriekaištingi?

Kurdami savo produktus stengėmės pritaikyt visas žinias, kurias turim, ir atitikti tuos standartus, kuriuos keliam kitiems. Tačiau tai nereiškia, kad visiems mūsų produktai tiks ir patiks, ir tai visiškai natūralu. Oda yra labai individuali, pvz., alergijas žmonės gali turėt viskam. Yra žmonių alergiškų net vandeniui, todėl to nesuskaičiuosi ir nesupaisysi, tačiau galima vengti plačiai žinomų alergenų. Lūkesčiai turi būt tikroviški. Bet mes tikrai stengėmės ir bandėm pagaminti kažką, dėl ko mums nebūtų gėda. Galiu ranką prie širdies pridėt sakydama, kad sukurta buvo tikrai atsakingai.

Tiesa, nežinojom, kaip produktus priims skaitytojai, gal sakys „Ak jūs! Kitus čia kritikavot, dabar patys sau išskirtines sąlygas išsikelsit, save geriausiai įsivertinsit“. Tačiau labai stengiamės išlaikyt pusiausvyrą: savo produktus reklamuoti, bet kartu ir nesakyt, kad tai geriausia, ką jūs galit nusipirkt.

Apskritai mūsų puslapis nėra pasakymas „tu pirk tą ir aną“. Kosmetikos DNR yra tiesiog informacija, kurią turėtum žinot rūpindamasis savo odos ir viso organizmo sveikata. O ką tu pasirinksi, kas tau patinka ir ne, tai jau priklauso nuo tavęs. Beje, tyrimai rodo, kad kosmetiką mes renkamės visai ne pagal jos veiksmingumą. Mes renkamės pagal kvapą, pagal kainą, ir apskritai, pirkti kosmetiką mums yra svarbiau nei naudoti ar žiūrėt, koks jos poveikis. Pirkdamas kosmetiką žmogus psichologiškai jaučiasi, kad jis jau rupinasi savo oda, o visa kita – nebesvarbu.

Nuo ko pradėt žmogui, nusprendusiam „Va, nuo šiandien rūpinsiuosi savo oda, naudosiu tik geras, saugias priemones“?

Pirma žmogus turėtų pažiūrėt, ką naudoja, gal nereikia visko išmesti. Aš apskritai esu prieš besaikį vartojimą: jei žmogus naudoja veido kremą ir nėra patenkintas jo poveikiu, tai jį galima sunaudoti kūnui, rankom, kojom. Peržiūrint kas jau yra kosmetinėj siūlyčiau pasitikrint su mūsų puslapiu, atkreipiant dėmesį į tai, kas aktualu. Jei žmogus niekad neturėjo spuogų, tai jam gal nereikia žiūrėt, ar ingredientai kemšantys poras, ar ne. Jei žmogaus oda nėra labai sausa, tai gal sausinantys ingredientai jam nėra tokie svarbūs.

Bet apskrtai, ko reikia kiekvienam žmogui kiekvieną dieną:

Pirma, veido valiklio arba prausiklio, kuris būtinai būtų švelnus – naujausi tyrimai rodo, kad odos valymas turi būt itin švelnus, kad nepažeistume apsauginio odos barjero. Net jei oda yra labai riebi, nėra reikalo jos sausint, nes tada oda gamins dar daugiau riebalų.

Antra, ko reikia visiems –  kremas. Kremas yra būtinas, tik priklausomai nuo odos būklės, rinktis galima pradedant nuo fluidų, kas yra tiesiog drėkiklių ir antioksidantų prisotintas vanduo, iki, tarkim, aliejaus, jei oda labai sausa.

Ir trečia, apsauga nuo saulės spindulių. Nuo pat kosmetikos atsiradimo žmonės bandė surasti būdą, kaip įveikt odos senėjimą ir išlaikyt odą jauną. Tai štai, čia ir yra tas būdas – apsauga nuo saulės. Šiai dienai mokslininkai atradę, kad prevencija fotosenėjimui yra saugojimasis nuo UV spindulių. O fotosenėjimas – tai visi mūsų atpažįstami senėjimo požymiai: smulkios raukšlelės, dėmės, patamsėjus, pageltus oda. Lietuvoj, galbūt, nereikia saugotis visais metų laikais, bet vasarą apsauga būtina. Čia ir užsibaigia visas veido kosmetikos sąrašas. Visa kita yra asmeninis pasirinkimas arba papildomos priemonės, kurių reikia sprendžiant individualias odos problemas.

Odos funkcija yra apsauginė, ir tą funkciją ji labai neblogai atlieka – nepraleidžia pro save tam tikro dydžio molekulių. Kai kurie kosmetikos gamintojai bando kurti veiksmingas priemones, mažos molekulinės masės medžiagas, kurios įveiktų tą odos barjerą ir patektų į gilesnius odos sluoksnius. Bet tada mes susiduriam su tuo, kad kartu su naudingom į gilesnius odos sluoksnius gali patekti ir pavojingos medžiagos. Todėl apsidraudžiant, mano nuomone, geriau naudoti nedaug priemonių. Jei pasiseka rast veiksmingų priemonių su minimaliom sudėtim, tai tokias ir reikėtų rinktis paprasčiausiai saugantis blogybių.