Dienos pietus veja dienos pietūs, praėjusio mėnesio žurnalas taip ir guli nepaliestas, ir, atrodo, tik prieš porą savaičių tikrinai, ar DIY bikini depiliacija nelenda iš po maudymkės, o žiūrėk IKEA jau išsipakavo Kalėdinį asortimentą. Laikas bėga, verčiasi kūliais, kartu spėti bandom ir mes beigi dalinamės savo praėjusio mėnesio atradimais + „going“ mygtuko vertais renginiais. Komentaruose lauksim jūsų indėlio!

 

Krovininio laivo timelapse

Jeff’as, youtūberis slash jūreivis (!), mėnesį fotkino savo milžiniško krovininio laivo kelionę Raudonąja jūra, Indijos vandenynu, Pietų Kinijos jūra ir pan., o po to viską pagreitino iki 10 min. timelapse filmuko taip leisdamas paprastiems mirtingiesiems pažiūrėti, ką reiškia keliauti po pasaulį atvirais vandenimis. Tiesiog WOW. Žvaigždėtas dangus, kvapą gniaužiantys saulėlydžiai, pakeliui sutinkami laivai ir vienas kitą keičiantys uostai – priverčia susimąstyt, kokie skirtingi gali būti žmonių užsiėmimai. Vienu momentu net užsimanėm mėnesiukui įsiprašyt į kokį krovininį laivą Klaipėdos uoste, bet tada pažiūrėjom kitą Jeff’o video apie audringą Atlanto vandenyną ir tos jūrinės romantikos kažkaip sumažėjo. Bet galim rekomenduoti visą Jeff’o kanalą, į kurį jis kelia informatyvius, itin kūrybiškai nufilmuotus video apie, atrodytų, tokį random dalyką kaip laivyba, bet, pvz., su mielu noru sužiūrėjom jo video apie inkarus. Kai norisi atsikvėpti nuo Primark’o haul’ų.

 

Biržų duonos kavinės

birzu duona

Pyragai. Bandelės. Sausainiai. Miltai ir cukrus apskritai. Kada, jei ne rudenį? Kur, jei ne tiesiai į kūną? Šiek tiek netikėtai, bet labai nudžiuginusiai atradom Biržų duonos kepyklėles. Lauke lyja ir skėtį laužo uraganai, o čia užeini ir patenki į mažą, jaukią, pyragais kvepiančią kepyklėlę-kavinukę, kur ir sausainius iš pečiaus traukia, ir klientus aptarnauja miela, kažkuo Ameliją iš Monmartro primenanti pardavėja. Kol kas ragavom (jei ragavimu galima vadint ėjimą pirkt ir valgyt tris dienas iš eilės) morkų pyragą bei brownį, ir kas be šviežumo ir dieviško skonio dar labai patiko, tai normali jų kaina. Tokio gabaliuko (žr. foto), kurio, jei nesi apžora, užtektų dviems dienoms, kaina nesiekė 1 euro! Čia tau ne kofišopai, kur už kavą ir kvestionuotino šviežumo bei skonio pyragą sumoki beveik daugiau nei už dienos pietus. Biržų duonos svetainė sako „Riekelė šilumos, kąsnelis laimės“, mes sakom „yaaaas“.

 

Receptų knyga

 

A post shared by P U S K Ė (@labaspuske) on

 

Pyragai pyragais, bet atėjus rudeniui ir pagaliau užrišus tą „gi vasara, gi atostogos, gi tik penkta porcija ledų“ pasiteisinimų šlangą, užsimanėm rimčiau pasidomėt sveikais receptais ir sveikais maisto produktais. Iš bendro (internetinio) išprusimo lyg ir aišku, kad kokosų aliejus – sveika, o makaronai – nesveika, bet norėjosi rast normalią, rimtą receptų knygą (o ne dešimt iš google prisirankiotų straipsnių), kuri paprasta kalba papasakotų apie maisto grupes, maisto medžiagas, visus tuos glitimus, gliutenus ir super maistus. Ir radom! Solamitos iš Healthy Happened knyga „Nauja draugystė su maistu“ buvo būtent tai, ko ieškojom: patikima informacija (Solamita baigusi gydomosios mitybos studijas UK), DAUG naudingų patarimų (pvz., kaip teisingai paruošti skirtingas ankštines daržoves, kurios kruopos yra naudingiausios ir pan.) bei skanūs, nesudėtingi, plant-based receptai, kurių paruošimui nereikia ieškoti stebuklingo krūmo šakelės Pietų Italijoje. Rekomenduojam!

 

Restoranas „Health“

Arba tai buvo sutapimas, arba kažkas seka mūsų naršymo istoriją (labiau tikėtina), bet kai tik nusprendėm pradėt domėtis sveika mityba, nei iš šio, nei iš to gavom kvietimą į subalansuoto maisto restorano atidarymą. Restoranas vadinasi „Health“ ir jame viskas, pradedant spalvingais ir sveikais patiekalais, baigiant  akiai, rankai ir burnai mielais rankų darbo indais, yra subalansuota. Baltymai, angliavandeniai ir gerieji riebalai į lėkštę ten nugula sveikų produktų pavidalu ir teisingais kiekiais, o kas geriausia – valgant net užmiršti, kad čia sveikas (tipo „nuobodus ir prėskas“) maistas – nes nei prėska, nei nuobodu tikrai nebuvo. Labiausiai patiko trinta žirnelių sriuba su ožkos sūrio putėsiu (nors visada tyčiodavomės iš tų visų putėsių ir seiles primenančių fancy pagražinimų, nu bet damn it, tikrai skanu!) ir daugelį patiekalų gardinusios vaisių tyrės – mmmm!

 

Gelcream Instagram

 

A post shared by Gelcream (@gelcream) on

Jei Instagramo feed’as skęsta pripūstose lūpose ir košiuotuose draugų vaikų portretuose, naujo vėjo siūlom įnešti pafollowinant Gelcream. Net jei grožio priemonės nedomina, Los Andželo saulėj ir šešėliuose kremo pakuotę laikanti ranka pristabdo betikslį scrollinimą ir užburia savo estetika. Nuotraukas postina ir trumpas produktų apžvalgas (jokių reklamų!) rašo Yana Sheptovetskaya, iš Maskvos kilusi, o dabar LA gyvenanti mados redaktorė. Norim ir mes Kalifornijos saulės, fotogeniškos rankos ir naujo iPhono.

 

Jackfruit – vaisius-mėsa

Lankantis Kaune užėjom į Ridiką ir pataikėm ant dienos, kai be savo firminių suktinių (wrap) su falafeliais jie siūlė ir suktinį su jackfruit (Valstybinė Lietuvių k. Komisija jį vadina duonvaisiu…) – negalėjom praleist tokios progos paragaut! Jackfruit yra toks vaisius iš Indijos, kuris prinokęs yra vaisius kaip vaisius, naudojamas pyraguose ir desertuose, užtat neprinokęs jis yra… mėsos skonio. Rimtai! Ir skonis, ir tekstūra neįtikėtinai primena vištieną arba plėšytą kiaulieną – nežinodamas vargiai suprastum, kad valgai ne mėsą. Ir nors po truputį iš raciono beveik pašalinus mėsą jos skonio visai nepasiilgstam, bet jackfruit smagu valgyt kaip atrakciją – mėsa, bet ne mėsa, su uodega, bet..! Lietuvoj konservuoto jackfruit nusipirkt galima Veggo shop’e arba Vegan Life facebooke – sakė siuntimas kainuoja 2 eu, perkant 5 „konservus“ Vilniuj pristato nemokamai, o ir Kaune ne už ilgo atsiras jackfruit įsigijimo „taškas“. Planuojam prisipirkt ir daryt eksperimentus ant mėsaėdžių draugų.

 

Nyla podcas’tas

 

Kai liepą rašėm apie podcast’us, bėdavojomės, kad lietuviškų podcast’ų beveik nėra. Well, cry no more, nes atsirado lietuviškas podcast’as Nyla, su žurnalistu Karoliu Vyšniausku priešaky ir Nanook komanda užnugary. Kas savaitę jie išleidžia po naują Nyla epizodą, kuriame kalba šiuolaikiniam žmogui aktualiomis temomis, ir nors neina būt 100 % nešališkoms, tačiau galim nuoširdžiai raportuot, kad labai smagu klausytis įdomaus lietuviško turinio bei jausti kokybišką podcast’o production’ą. Paklausykit!

Renginai

10.12 – 11.5 — jau prasidėjo žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, ir vyksta jis ne tik Vilniuj ir Kaune, bet ir Rokišky, Varėnoj, Ukmergėj ir kituose Lietuvos miestuose, o už bilietą gali mokėt tiek, kiek negaila. Mes labiausiai laukiam „Ledo ir nikelio mėnulis“ bei „Paskutinis žmogus Alepe“, bet eisim į kuo daugiau!

10.16 – 10.30 — Kaune dvi savaites bus galima apsilankyti Tarpukario daugiabutyje, o jei tiksliau – viename bute, kuriame veiks dizaino ir gyvenimo būdo paroda „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“. To meto baldai, parfumerija, aksesuarai, drabužiai, interjero detalės – yes please!

10.19 — Keturi bendražygiai išsiruošė į ekspediciją Sibire, norėdami atkartoti tremtinių įveiktą kelią. Nanook apie tai kuria dokumentinį projektą/mini serialą, kurį pristatys ŠMC kino salėj.

10.26 – 11.19 — kiek suprantam, tai Young Painter Prize 2017 yra kind of a big deal tarp jaunų Baltijos šalių menininkų, o ne menininkams – puiki proga pamatyt, kuo gyvena ir kaip savo šalies identitetą pristato lietuviai, latviai ir estai.

10.26 – 10.29 — dar apie kiną – Sporto kino festivalis Pasakoj ir Romuvoj, apie nematomą sporto pusę. Filmai nemokami, tik reikia užsiregistruot!

10.27 —  Balkanaktis Perone #8 – jei šiandien Balkanaktys vis dar tokios pat on fire kaip prieš gerus 6 metus, tai rekomenduojam visiems, norintiems išgriūt iš klumpių. Kažkur Facebook’o platybėse dar klaidžioja nuotraukos, kuriose vakarėliui pasiekus apogėjų mušam būgną dėvint DIY ūsus iš juodo vidpadžio ir bučiuojam DJėjaus per rankas leidžiamą gintarinį šuns paveikslą. Ech, ta jaunystė.

09.15 – 11.30 — Jau prasidėjo, tačiau visą spalį ir lapkritį tęsis tarptautinė Kauno bienalė. Šių metų tema – paminklai, bet panašu, kad tikrai nereikės žiopsot į nuobodžias statulas muziejuj, vaizduojant, kad supranti meną – bienalės objektai, performancai ir diskusijos išmėtytos po visą Kauną, o mums labiausiai patiko idėja apie išnuomotą butą.

Kur dar varom?