neoninis demonas

Apžvalga: The Neon Demon

Drive, Only God Forgives ir Pusher režisierius Nicolas Winding Refn į kino teatrus atsiuntė dar vieną savo kūrinį, kurį mums gana netikėtai rodo ir Lietuvos kino teatrai. Pažiūrėjus The Neon Demon (Neoninis demonas) treilerį atrodė, jog Nicolas sukūrė dar vieną prie ekranų prikaustantį ir akį ryškiomis neoninėmis spalvomis glostantį filmą, ir kad vienintelis jo trūkumas yra tai, jog šįkart jame nevaidina Ryanas Goslingas. Išėjus iš kino salės supranti, kad minusų yra ir daugiau, bet #noregrets.

Be Goslingo yra ir dar vienas skirtumas lyginant su senesniais Nicolo filmas – The Neon Demon pagrindinė herojė yra mergina, o jei tiksliau, pradedantysis modelis (Elle Fanning), šešiolikmetė, kuri atvyksta į Los Andželą pradėti karjeros mados industrijoje. Paklaustas, kaip sugalvojo kurti filmą apie modelius, Nicolas Winding Refn sakė, kad nusprendė, jog jau sukūrė pakankamai filmų apie žiaurius vyrus, todėl norėjo režisuoti filmą apie moteris. Be to, režisieriaus žmona pareiškė, kad jai gana Azijos (per Only God Forgives filmavimą Nicolo šeima su juo kelis mėnesius gyveno Bankoke), ir kad jei Nicolas žada kurti filmą, jis turi būti filmuojamas arba jų gimtojoje Kopenhagoje, arba Los Andžele.

festivals_neondemon.0.0

IMDb The Neon Demon žanrą įvardina kaip horror + thriller, tačiau mes filmą greičiau pavadintume dviejų valandų orgazmiškai gražiu muzikiniu klipu. Būtent vizualika, puiki kinematografija, įdomūs kadrų sprendimai ir stilingi set’ai yra stiprioji filmo dalis. Beveik kiekvienas filmo kadras yra vertas Pinteresto, Tumblr arba bent jau folderio asmeniniame D:/MyDocuments/fainos_pics/filmu_printscreenai/2016. Ir tai nestebina režisieriaus gerbėjų, kurie greičiausiai dėl to ir eina į jo filmus: atsisėsti priešais milžinišką ekraną ir gauti didelę dozę grožio, fone skambant 80s stiliaus sintezatoriams. Tiesa, žinant, jog prie The Neon Demon dirbo Drive kompozitorius, buvo galima tikėtis dar vienos šventės ausims, bet The Neon Demon nuo Drive muzikine prasme šiek tiek atsilieka (išskyrus finalinę Sia dainą, ją rasi ir mūsų playlist’e).

neoninis demonas

Tačiau jei vizualiai filmas yra tobulas, tai silpnesnė filmo vieta yra pati istorija. Jauna mergina atvyksta į LA, ten jos laukia draugiški ir nedraugiški žmonės, negailestingas grožio pasaulis, pavojai ir vidiniai pokyčiai – nieko ypatingo ar dar nematyto. Tačiau kažin, ar Refn fokusavosi ties filmo istorijos originalumu. Panašu, kad jam labiau rūpėjo sukurti atmosferą, kurioje jautiesi, lyg bet kurią minutę prieš tai buvęs (pusiau) draugiškas personažas gali užkapoti tave makiažo šepetėliu arba nusukti sprandą ant šaltų moterų tualeto grindų. Šviečiantys trikampiai, leopardų iškamšos, ilgi koridoriai, peiliai, veidrodžiai – filmas žaidžia simboliais, atmosfera ir lakoniškais dialogais. Tačiau einant į The Neon Demon kaip į pramoginį filmą, o ne konceptualų ŠMC performansą, pagrindiniu scenarijaus trūkumu vis dėlto tampa filmo lėtumas ir stipraus turinio nebuvimas. Kad smegenys priimtų filmo istoriją taip pat gerai, kaip akis priėmė vaizdą, norėjosi bent šiek tiek daugiau veiksmo ir mažiau ilgų, kartais šiek tiek beprasmių „mergina plačiomis akimis žiūri į save veidrodyje“ kadrų.

neoninis demonas

Verdiktas

Ar rekomenduojam pažiūrėti? Taip, tik nusiteikti reikėtų ne veiksmo kupinam Hollywood’o trileriui, o atmosferiniam, simboliniam ir vizualiai estetiškam kino kūriniui.

Bent jau tokia būtų Puskės nuomonė mačius filmą vieną kartą. Garantuotai žiūrėsim dar kartą, gi reikės padaryt tuos printscreenus.