Kol prisiruošėm pasidalinti savo „Kino pavasario“ rekomendacijomis, tai ir festivalis beveik pasibaigė. Matyt daugiau laiko leidom kino salėse nei internete. Oops. Gerai tik, kad festivalis paskelbė apie tradicines papildomas savaites, kuriomis dar rodys apie 20 festivalio filmų. Dalijamės tais, kuriuos jau matėm, ir tais, į kuriuos dar tikimės gauti bilietų, o jei jūs kažkur jau buvot ir turit savo rekomendacijų – komentarų skiltis laukia jūsų įžvalgų!

RĖJUS IR LIZA

Akį visų pirma užkabino filmo stilistika (16 mm!) ir vaizduojamas laikotarpis, o kai perskaitėm, kad tai – fotografo Richardo Billinghamo debiutas kine, filmas iškart atsidūrė must see sąrašiuky. Filme režisierius atkuria savo vaikystę skurdžiame Birmingamo rajone su ne visada vaikais besirūpinančiais tėvais. Beje, balandžio 3 ir 4 d. seansuose Vilniuje dalyvaus ir pats režisierius!

VAGILIAUTOJAI

Jei prieš „Kino pavasarį“ apie „Vagliautojus“ turbūt girdėjo tik labiau kinošna publika, tai festivaliui besibaigiant, panašu, apie japonų režisieriaus filmą jau šneka visi, o „Kino pavasaris“ nebespėja skelbti papildomų filmo seansų. „Vagiliautojai“ pasakoja apie vos galą su galu suduriančią šeimą, kuri maisto ir būtiniausių daiktų prasimano – taip – kasdien vagiliaudami. Tačiau visuomenės užribyje gyvenančios netradicinės šeimos santykiai, atrodo, atperka tą nepriteklių ir net priverčia šiek tiek pavydėti tos šilumos. Iki kol nepaaiškėja tiesa.

ILGA DIENOS KELIONĖ Į NAKTĮ 3D

Filmo pradžioje parodomas užrašas: „This is not a 3D movie, but when the protagonist puts on glasses, please put on yours too“. Ir išties ši 3D detalė (t. y. valandos trukmės scena, nufilmuota vienu kadru!) ir taip jau labai vizualų ir dreamy filmą paverčia tarsi 2 val. 20 min. trukmės sapnu kino salėj. Tačiau būtent dėl filmo trukmės ir lėtos tėkmės šitą azijietiškai tarkovkišką filmą rekomenduotume kantrybe pasižymintiems kinomanams. Užsidėkit akinius ir leiskitės į plaukiančią ir vizualią praeities-ateities kelionę.

KAFARNAUMAS

„Kafarnaumas“ – dar vienas beveik bekonkurentis favoritas, atseit festivalio popsas, kurį matė jau turbūt visi – bet tikrai ne be reikalo. Filmas pasakoja apie (beveik) gatvėje gyvenantį Zainą, kurį suvaidino iš tikro gatvėje rastas berniukas. Jo nepaprastai natūrali vaidyba ir širdį spaudžianti filmo tema palieka sausakimšą salę šniurkščiojimo unisone.

MANO MAŽOJI SESUTĖ MIRAI

Ok, čia filmukas. Vaikams. Tačiau tai ir yra vienintelis šio filmo minusas – jį žiūrėti teks vaikų pilnoje salėje. Filmas pasakoja apie vienturtį berniuką, kurio fainą gyvenimą sudrumsčia gimusi sesė. Ypač rekomenduojame niekada nesusidūrusiems su anime žanru – bus tikras experience’as. Be to, galbūt tai puiki proga praleisti quality time kine su į Lietuvą pavasario atostogų grįžusiu sūnėnu Džaklaudijum.

VASAROS PAUKŠČIAI

„Vasaros paukščiai“ pasakoja apie Kolumbijos narkotikų karus, tačiau iš šiek tiek kitos, nei visiems gerai pažįstamų Netflixo narkodylerių, perspektyvos. Ant 35 mm juostos (kas jau savaime suteikia orgazmą akims) nufilmuota drama vaizduoja dykumos indėnų giminę ir jų įsitraukimą į prekybą marichuana. Filmas taip pat išsiskiria itin vizualiais kadrais ir mažai girdėtais indėnų papročiais.

RAMENAI

Ramenai. Ar reikia sakyti dar kažką? Gal tik tiek, kad prieš einant į filmą reikėtų gerai pavalgyti, kad tekančios seilės netrukdytų aplinkui sėdintiems žiūrovams. Filmas pasakoja apie jauną ramenų šefą, kuris išsiruošia į Singapūrą, kad išsiaiškintų šeimos paslaptis. Rekomenduojam visiems Vilniaus ramenų restoranų lankytojams. Yum.