Kaunas is the new cool

Iš tikro tai jau seniai nebe new, bet labai norėjom panaudot šitą pavadinimą. Sunku pasakyt, kada (pernai?) ir nuo ko prasidėjo Kauno renesansas kitų miestų akyse, bet degalinės epitetai, Kauno ir sviesto palyginimai bei kitos meninės raiškos priemonės seniai praeity – žmonės traukiniais, autobusais ir mašinom traukia svečiuotis į Kauną net ir be atskiro savivaldybės kvietimo. Gal ir nenuostabu – kai kiekviena centro gatvė savam mieste tampa iki nuobodumo pažįstama (kad verčiau važiuoji pasivaikščiot po Fabijoniškes užuot eilinį kartą matavęs Vokiečių-Pilies-Gedo perimetrą), kai net ir naujai atsidariusios vietos atrodo jau pažįstamos, nes į jas subėga vis tie patys matyti veidai, kai jau visi senamiesčio kampai atžymėti vienokiais ar kitokiais kūniškais skysčiais, tai pradedi ieškot naujų teritorijų ir ta valandos trukmės kelionė antrame traukinio aukšte vieniems tampa puikiu savaitgalio getaway, o kitiems net ir final destination.

Nežinom, ar čia tik mums taip, bet tik išlipus Kauno stoty apima kažkoks palengvėjimas: gali atsikvėpt, atsilaisvint tą ilgai iš lietuvių dizainerių rūbų derintą outfitą ir įsiliet į ramiai skubančių kauniečių gretas. Priešingai nei Vilniuj, žmonės Kaune, atrodo, užsiima savais reikalais: jei eina pavalgyt, tai pavalgyt, jei į darbą – tai į darbą, meanwhile Vilniuje eidamas į kavinę a) užsidedi naujus kedus, b) pažiūri, kokius kedus užsidėję atėjo kiti, c) įdedi boomerangą į instastory ir galiausiai d) pavalgai. Kaune šiuo metu vyrauja jaunatviška atsinaujinimo ir kartu tokia nepretenzingai chill atmosfera, bet kad atvykęs iš Vilniaus, Londono ar Rietavo pamatytum daugiau nei Laisvės alėją ir Kauno pilį, norėjom parekomenduot, ką Kaune mėgstam mes.

Art deco architektūra

 

 

A post shared by P U S K Ė (@labaspuske) on

Tiesios linijos, apvalūs kampai… Ok, neapsimesim architektūros žinovais, bet ne be reikalo Kaunas yra gavęs UNESCO dizaino miesto statusą, o patsai The Guardian įtraukė Kauną į lankytinų art deco miestų dešimtuką. Visi žino centrinį paštą ar apvalių formų Pieno centrą prie fontano, bet ir aplinkinėmis gatvelėmis pasivaikščiojus bei kilstelėjus galvą į viršų galima rasti specifinių, tarpukarį menančių pastatų. Apskritai art deco architektūros yra visam mieste, ne tik centre, tik gaila, kad nėra kokio visa aprėpiančio art deco žemėlapio, kurį sekant būtų galima vaikščiot po Kauną ir varvint savo architektūrinę seilę. Vienintelis, kurį pavyko rasti, yra savarankiškas maršrutas „Kauno modernistinės architektūros atspindžiai“, tačiau jame nurodyti tik visuomeniniai pastatai. Daugiau pavienių namų galima rast čia, o nuotraukų iš tarpukario ir ne tik Facebooke: Tarpukario Kaunas ir Art Deco Kaunas.

 

 

Putvinskio gatvė

 

A post shared by Vika (@pyrazokas) on

Viena iš tokių art deco namais pritvinkusių gatvių yra V. Putvinskio, einanti Karo ir Čiurlionio muziejams už nugarų. Nors ir yra centre, bet aukštais medžiais įrėminta gatvė spinduliuoja tokią necentrišką atmosferą, kurią ypač pajunti užsukęs į namų kiemelius – ten įvairiausių lygių gėlynai, apžėlę slyvos, ant suoliuko snaudžianti kaimynė ir siauri laipteliai sujungiantys Putvinskio gatvę su Žaliakalnio rajonu. Putvinskio gatvę patyrinėti galima į telefoną parsisiuntus išmanųjį maršrutą, gaila, bet veikia tik androiduose.

 

 

Menininkų namai

 

 

Putvinskio gatve žingsniuojant link senamiesčio ne už ilgo prieini Menininkų namus – neseniai iš pagrindų atsišviežinusią kultūrinę erdvę, kuri bent kartą į savaitę (o kartais ko ne kasdien) rengia koncertus, diskusijas, workshop’us, blusturgius ir pan. Nors pavadinimas „Menininkų namai“ nuo seno, atrodo, dvelkia visokiais gerb. poeto Petro Petrausko eilėraščių knygelės 95-mečio proga pristatymais ir panašiais renginiais, bet to kvapo Kauno Menininkų Namuose jau kuris laikas nelikę – tuo įsitinkint galima sekant jų facebook’ą.

 

 

Žaliakalnis

 

Vėlgi, iš tos pačios simpatiškosios Putvinskio gatvės funikulierium arba laiptukais galima pakilt į Žaliakalnį, tokį Kauno Žvėryną. Žaliakalny, kaip jau pavadinimas sugestionuoja, auga daug žalumos, o joje įsiterpę mediniai nameliai, kadaise priklausę to meto profesoriams, tapytojams ir kompozitoriams. Tikslius įdomesnių namukų adresus ir aprašymus galima rasti čia.

 

 

Tado Ivanausko muziejus

 

Jei Kaunas vis dar asocijuojasi su kartais aplankomu Zoologijos sodu, tai siūlom tokių gyvūnų kalėjimų neberemt – vietoj jo puikiai tinka Tado Ivanausko muziejus. Čia žvėreliai bent jau nesikankina, nes, nu, jau yra mirę, ir jiem visai nesvarbu, kad jie stovi uždaryti stiklinėj vitrinoj. Užtat lankytojai, kad ir nosį prie stiklo prispaudę, gali tyrinėt vilko kailį ar kaspinuočio kūno linkius. Didelį įspūdį paliko vaikystėj, palieka ir dabar.

 

 

Žilinsko galerija

 

Taip, Žilinsko galerija yra tas pastatas su nuogu vyru ir jo pimpuku. Turbūt jį ir su juo besifotografuojančių žmonių kiekis atvirkščiai proporcingas muziejų iš tikro aplankantiesiems, bet iš anksto patikrinus ekspozicijų kalendorių galima maloniai nustebt – pavyzdžiui, kažkada Žilinsko galerijoj matėm šituos visą pasaulį apkeliavusius super tikroviškus baibokus, o visą vasarą galerijoje vyksta festivalis Kaunas Photo.

 

 

Fotografijos galerija

 

A post shared by P U S K Ė (@labaspuske) on

Kalbant apie fotografiją, tai dar viena vieta, kurią rekomenduojam net ir žmonėms „ne prie meno“ – Kauno fotografijos galerija. Į labai patogioj vietoj, Vilniaus gatvėj, įsikūrusią nedidelę (ir nemokamą) galeriją galima ekspromtu užsukt bevaikštinėjant po senamiestį (nes kad eisit maršrutu Laisvės al. – Vilniaus g. – Rotušė galim beveik garantuot). Visą liepą galerijoj kabėjo Artūro Morozovo nuotraukos (patys kalti, jei nespėjot pamatyt), o ne už ilgo atsidarys fotografijų paroda, vaizduojanti XX a. Vokietijos politinę ir kultūrinę visuomenę. Eisim.

 

 

Vintage Humana

 

O kad kultūrinimosi nebūtų per daug, aplankius Fotografijos galeriją galima drožt tiesiai į beveik už kampo esančią vintažinę Humaną, kuri, beje, atrodo kokiais dviem kartais didesnė už Vilniaus. P. S. Žinojot, kad vintažinių Humanų yra ir Rygoj, ir Taline, ir net Milane?

 

 

Gėlių didmena „Karmelita“

 

A post shared by P U S K Ė (@labaspuske) on

Nepriskirtume to prie lankytinų Kauno vietų, bet namų dekoro, instagramo ir pinterest’o deivėms ir deivinams užsukt tikrai rekomenduojam – ir ne dėl pigiau už gėlių kioskelius parduodamų rožių ir tulpių, o dėl to, kad ten ryšuliais pardavinėja eukalipto šakeles. Gana didelė šluota čia kainuoja du septym, kai tuo tarpu gėlių turgeliuose (žiūrim į tave, Konarski) ar puokščių parduotuvėse prašo 1-2 eu už vieną šakelę arba suraukta nosim atsako „šitų neparduodam“. Tai va, prašom. Tik visų neišpirkit, palikit ir mums! Europos pr. 122, Kaunas.

 

 

Spurginė

 

A post shared by Karen Kemp (@karekemp) on

Kauno gidas negalėtų būt laikomas 100 proc. patikimu, jei jame nebūtų paminėta Spurginė. Nuo 1980-ųjų išlaikius savo interjerą, receptūrą ir kolektyvą Spurginė kepa, taip, spurgas, tik ne tas hipsterines su skyle, o senovines apvalias, su džemu (mūsų mėgstamiausios) arba varške. Visą liepą Spurginė buvo (yra) uždaryta remontui ir darbuotojų atostogoms, bet nuo rugpjūčio ir vėl bus galima imt po spurgą ar dvi išsinešimui, kišt pirštus į riebaluotą celofaninį maišelį ir nekantraujant paragaut nusidegint liežuvį į dar karštą džemą. Yum.

 

 

Kavinė „Kultūra“

 

A post shared by Indre (@in_sile) on

Kultūra kažkuo primena Vilniaus ŠMC kavinę – gal kad irgi įsikūrus muziejaus pastate, gal kad irgi staliukai stovi pusiau ant gatvės apsupti betono. Tik Kultūros atmosfera, sakytume, labiau chill – tamsus eklektiškas baras, augalai, plakatai, parketinės grindys ir lemputės lauke sukviečia Kauno liaudį neįpareigojančiam bokalui ar dviems, bet siūlo ir dienos pietų, sriubų, wraps’ų bei naminių čipsų, kurių kartą prikrovė tiek, kad neįveikėm net dviese.

 

 

Antras aukštas

 

A post shared by Antras Aukštas (@2aukstas) on

Ties Šančių (toks rajonas) riba įsikūręs Antras aukštas yra puiki proga išlįst iš centro ir senamiesčio bei pasidairyt po kitus Kauno rajonus. Antram vieno namuko aukšte įsikuręs Antras aukštas kepa super skanias vegetarines picas, falafelius bei burgerius ir atneša juos tau su tokia šypsena, kad supranti, jog žmonės tikrai mėgaujasi tuo, ką daro. Iš Antro aukšto lengvai pėsčiomis nueisi iki traukinių stoties – puiki paskutinė stotelė prieš sėdant į traukinį namo.

 

 

Tiek kauniškų dalykų šiam kartui rekomenduojam mes. Jei esi vietinis arba fainų Kauno vietų atradęs svetimšalis, pasidalink rekomendacijomis komentaruose! O daugiau apie Kauno reikalus pasiskaityt ir būt up to date galima:

Kaunas pilnas kultūros

Kauno Menininkų Namai

It’s Kaunastic

 

Pabaigai

Kauniečiam ir Kaunui prijaučiantiems gali būt įdomūs fellow kauniečių pasakojimai apie Kauną. Pasirenki vietą, gatvę arba laikotarpį ir skaitai tikrų žmonių tikrus prisiminimus. Tokius kaip šitas:

Man, kaip mažam vaikui, labai įsimintini buvo laikai, kai Laisvės alėja nebuvo pėsčiųjų gatvė. Labai neįtikėtinai skamba, kai pasakoju, kaip su arkliais į vietinius barus veždavo bačkas alaus. Pokario metais Laisvės alėja buvo visai kitokia. Autobusai, kurie čia kursuodavo, labai ryškūs atsiminimuose. Pamenu, kaip su tėvu išbėgdavom iš namų ir lėkdavom į autobusą, kad nepavėluotume. Dar atsimenu, kaip mus „Tulpėje“ vaišindavo. O vėliau mes išeidavom į lauką ir susistabdydavom taksi. Taksistas klausia: „Kur važiuosit?“, o mes jam atsakom: „Važinėk čia po Laisvės alėją“. Ir visą laiką tas taksistas sukiodavosi po Laisvę pirmyn-atgal, nuo Soboro iki Gertrūdos gatvės. Tai buvo tokie girtų žmonių išdykavimai. Sovietmečiu taksi buvo nebrangūs, bet retai sutinkami. Jei jau pasigaudavo kokį, tai ir išdykaudavo žmonės.

(atmintiesvietos.lt)