Darbo aprašymas: kasdien žiūrėt filmus, važinėt po pasaulio filmų festivalius ir gale metų sudaryt tau labiausiai patikusių sąrašą. YES, PLEASE! Deja, tokios pozicijos niekas nesiūlo, nes ji jau užimta, o ją užėmusi viena iš Kino pavasario programos sudarytojų, festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė. Turėjom progą trumpai šnektelt ir paprašyt Santos specialiai Puskei skirtų Kino pavasario filmų rekomendacijų. Sakė, būna, kad filmus kartais užknisa žiūrėt, tai jei kada nors užknis galutinai – Puskė, čiūr, eilėj!
Santa, pagal ką nusprendi, kokį filmą reikėtų įtraukt į Kino pavasarį?
Spontaniškai. O jei rimtai: vertinu ir režisūrą, ir vaidybą, ir temą. Dažnai žiūrėjimo metu jau galvoju, kokiai auditorijai tiktų filmas. Labai stengiuosi atsiriboti nuo asmeniškumų. Bet spėliok nespėliojęs – kasmet mūsų vizijas, kokie bus populiariausi filmai, žiūrovai sudaužo. Tame ir žavesys.
Kiek kino festivalių aplankai per metus?
Priklauso nuo metų: kartais 5, kartais 7 (jei, pvz., pakviečia į žiuri). Gal buvo ir 8 kažkuriais metais. Bet jau too much – asmeninį gyvenimą irgi norisi turėt, ypač, kai namie laukia antra pusė – katinas, vardu Chabrolis.
Ar būna, kad užknisa žiūrėt filmus?
O taip! Kai per dieną kartais pasižiūri iki 7 filmų, ir nė vieno gero – tai jau žodis „užknisa” per švelniai skamba.
O ar vaikštai į kiną savo malonumui? Ar išeina tiesiog atsisėst ir pažiūrėt filmą kaip pramogą, be analizavimo?
Taip, vaikštau. Kartais nueinu į kokį blockbusterį, kuris neverčia mąstyti; tiesiog suvartoju kaip popcorną. Kartais užsimanau klasikos, tai kokį savaitgalį nušliaužiam su drauge į „Skalvijos” kino klasikos vakarus. Gal prieš mėnesį kažkelintą kartą žiūrėjau Fellini „Amarcordą” – nerealus filmas. Šiaip labai mėgstu detektyvus ir politinius trilerius. Esu rašytojo Johno le Carre baisi fanė. Perskaičiau beveik pusę visų jo knygų ir pasižiūrėjau visas įmanomas jo ekranizacijas. Tuoj galėsiu ir diserį rašyt apie Šaltojo karo šnipus.
Kokia tavo nuomonė apie lietuvišką kiną?
Jausmai dvejopi: vienus filmus vertinu labai gerai, nuo kitų kartais silpna daros (čia net nekalbu apie visokią komercinę chaltūrą). Tegu vaikinai neįsižeidžia, bet rodos, kad dabartinė jaunų moterų režisierių karta daug stipresnė: K. Buožytė, L. Lužytė, G. Beinoriūtė, G. Žickytė
La La Land ar Moonlight?
Tai aišku, kad „Moonlight”, nesikeikit 🙂 ( 😐 , – red.past.)
Kokius filmus rekomenduotum pažiūrėt šių metų Kino pavasary?
Sudariau „Kino pavasario” muzikinį topą, kurį pakurstė Puskės 2000 – ųjų šlagerių playlistas. Tad skiriu topą tiems, kuriems, kaip ir man, muzika – vienas iš svarbiausių filmų elementų. Jei ji tinkamai parinkta – filmas pasirodys daug stipresnis. Kasmet savo telefone susidarau festivalio filmų playlistą.
1. Trešnių skonis / „Abbaso Kiarostami retrospektyva”
Tiems, kas nori pamedituoti, atitrūkti nuo savo realybės ir pasinerti į kitokį pasaulį. Abbasas Kiarostami tikrai jus nuneš kitur, bent jau į jūsų pasąmonės kosmosą. Filme skamba tik dvi melodijos, bet jų pilnai užtenka.
2. Didelis didelis pasaulis / „Kritikų pasirinkimas”
Dar vienas nerealaus grožio ir stilingumo filmas. Nils Frahm garso takelis tik dar labiau sustiprina vaizdinius ir paaštrina emocijas. Jauniems žmonėms, kurie kartais svajoja pabėgt nuo civilizacijos ir visuomenės normų.
3. Mimozos / „Aš esu hibridas”
Bene vienas labiausiai mane pernai užbūrusių filmų. Ne vienas turbūt žinote, kad augalo mimozos šaknų ekstraktas turi haliucinogeninį poveikį, tai, žinokit, šis filmas turi tokį patį. O kreditų daina prirakins prie kėdės tamsoje, kol nepraeis visi titrai, nes negalėsite iškart grįžti į realybę.
4. Tai tik pasaulio pabaiga / „Kritikų pasirinkimas”
Xavier Dolaną galima pavadiniti režisieriumi-didžėjumi. Kol kas negaliu sugalvoti jokio kito kūrėjo, kuriam muzika filme kartais net svarbesnė už vaizdus. Jis taip moka ją parinkti, pagal jos ritmą fiksuoti lėtai vėjo pajudintą užuolaidą, saulės spindulį ant grindų, kad net daina „Dragostea din tei“ nuskamba kitaip – magiškai. Bet šįkart parinkau Exotica, nes filmas padarytas tikrai egzotiškai.
5. Amerikietiška pastoralė / „Metų atradimai”
Filmas su „tradiciškesne“ ir jau laiko patikrinta muzika. Bet šitą juostą reikia pažiūrėti visiems Ewano McGregoro gerbėjams ir maištautojams, nes filme labai daug dėmesio skiriama JAV jaunimui, protestavusiam prieš Vietnamo karą ir juodaodžių segregaciją.
6. Baleto šokėjas / „Dokumentika”
Taip, popsas, bet šitą dainą magišką padaro baleto šokėjo Sergejaus Polunino plastika. Jis buvo vadinamas baleto Jamesu Deanu, iki šiol maištauja ir net prisidarė begalę tatuiruočių, kurios kiekvieno pasirodymo metu balete turi būti padengtos tona pudros. Šis šokis apleistoje bažnyčioje turėjo simbolizuoti jo atsisveikinimą su baletu. Tačiau ar taip įvyko, sužinosite tik pažiūrėję filmą.
7. Išlaisvinimo diena / „Dokumentika”
Labai ironiškas filmas apie kultinę buvusios Jugoslavijos grupę Laibach, kuri įkvėpė susikurti Rammstein. Laibach Šiaurės Korėjoje turi koncertuoti per šių nacionalinę šventę. Verta vien pamatyti korėjiečių veidų išraiškas, pamačius šiuos veikėjus ant scenos.
8. The Rolling Stones turas po Lotynų Ameriką / „Dokumentika”
Na, šitos grupės ir jos muzikos nereikia pristatinėti, tiesiog pasižiūrėti ir pasigrožėti jų koncertiniu turu po Lotynų Ameriką. Oda vietomis tikrai pašiurps.
9. Namai / „Festivalių favoritai”
Filmas jaunimui: ne tik kad kuriamas lyg būtų nufilmuota vien mobiliuoju telefonu, bet puikiai perteikiantis ir dabartinį jaunimo nuobodulį, ir laisvalaikio leidimo „įdomybes”. Ne vienas, turbūt, po filmo susiras visą garso takelį.
10. Nocturama / „Meistrai”
Magiškas ir kartu šokiruojantis filmas apie dabartinius vis dažnesnius teroristinius išpuolius. Bertrand’o Bonello („Sen Loranas. Stilius tai aš“) šiuo filmu, rodos, išpranašavo tragiškus pastarųjų metų įvykius Prancūzijoje. Pagrindiniai filmo herojai – jauni paryžiečiai, kurie daro tai, ką daro dėl nelabai aiškių priežasčių. Muzika filmui parinkta tiesiog idealiai.
11. Visos nemiegotos naktys / „Aš esu hibridas”
Tiems, kurie mėgsta filosofuoti apie gyvenimo prasmę iki paryčių arba net kelias paras paeiliui. Tiesiog pasidalinu filmo treileriu, dainą galite nusishazaminti, nes ji – oficiali šių metų festivalio daina.
Ačiū Santai!