Vienas labiausiai nervuojančių dalykų koncertuose (kai dar nebuvom galutinai desocializavusios ir vis dar vaikščiojom į koncertus, t.y. kokiais 2010 metais) būdavo žmonės, kurie per tylias ir lėtas dainas žvengdavo ir šnekėdavosi tarpusavy, o per greitas stovėdavo lyg su basliu užpakaly, kankinio išraiška veide ir browsindavo telefonuose. Tokie dalykai užkniso ir tris draugus iš Londono, todėl prieš aštuonis metus jie sukūrė iniciatyvą Sofar Sounds – slaptus koncertus neįprastose vietose, į kuriuos pakviečia tik dalį iš anksto užsiregistravusiųjų norėtojų. Kas gros klausytojai sužino tik atėję į slaptą vietą, o organizatoriai kruopščiai atrenka grupes ir atlikėjus: kartais tai būna naujos, bet daug žadančios grupės, o kartais tokie muzikantai kaip James Bay ar Bastille. Dabar tokie slapti koncertai vyksta daugiau nei trijuose šimtuose miestų ir į vieną iš jų, vykstantį Vilniuj, turėjom galimybę nueit ir mes.
Kaip radom?
Gavom nurodymus, kad koncertas vyks meno inkubatoriuj-galerijoj Kalnas (never heard), šalia Užupio gimnazijos, todėl atėjus lietingam sekmadienio vakarui įsijungėm Google maps ir išsiruošėm į ekspediciją. Eidamos tamsiomis gatvelėmis spėliojom, ar ta pačia kryptimi į Užupio pakalnę kopiantys pavieniai žmonės taip pat eina į Sofar Sounds koncertą, ir dalinomės mintimis, kokios grupės, tikimės, kad šiandien negros. Pasiekę Užupio gimnaziją supratom, kad indeed, tie žmonės taip pat ėjo į koncertą, nes buvo tokie pat sutrikę kaip mes: stoviniavo prie reikiamo pastato, tačiau jame niekuo panašaus į koncertą nekvepėjo. Kartu tamsoje apėjome aplink gimnazijos pastatą, tikėdamiesi, kad kažką rasim kitoj pusėj – neradom. Besukant antrą ratą prie mūsų prisjungė dar vienas sutrikėlių būrelis, bet ir antrą kartą niekas iš už krūmo neišlindo ir nepašaukė „Pssst! Čia!“. Staiga per plikus medžius ir krūmus visi beveik vienu metu pamatėm iš kažkur sklindančią šviesą, ir, kadangi tai buvo vienintelis gyvybės ženklą rodantis pastatas aplinkui, vorele per dumbluotą ir slidžią įkalnę patraukėm tos šviesos link. Užsikabarojus mus pasitiko XXI amžiaus trobelė, iš išvaizdos tikrai panaši į meno inkubatorių. Pažvelgus į dešinę pamatėm normalų takelį, vedantį iki jos nuo gatvės, todėl mūsų paslaptingasis entrance buvo visai nereikalingas – tereikėjo paėėti keletą žingsnių gatve ir būtume radę, bet oh well, klaidžiojimas tamsoje su nepažįstamais viskam pridavė tik dar daugiau žavesio.
Ką radom?
Įėjus į „trobelę“ mus pasitiko Sofar merginos su klausytojų sąrašais, rėmėjų, vaišinančių viskiu, taurės ir tolėliau jau paruošti instrumentai. „Ingaja, The Independent, Deeper Upper“ – šįvakar pasirodysiančių grupių pavadinimus bylojo šalia „scenos“ pastatyta lenta, o priešais ją, kas ant žemės, kas ant itin kompaktiškų ir stebėtinai patogių kartoninių kelmų sėdėjo koks pusšimtis-šimtas laimingųjų, patekusių į sąrašą. Visiems įsipatoginus renginio vedėja paprašė nesinaudoti telefonais ir neplepėti su kelmo draugais (dėl ko ir rengiami Sofar Sounds koncertai – kad ateitum paklausyt atlikėjo), paminėjo, kad šiandien Sofar koncertai taip pat vyksta ir Majamyje, Frankfurte, Abu Dabyje (ok, konkrečių miestų pavadinimus pamiršom, tai šituos sugalvojom pačios, bet mintį pagavot – iš viso keturiolikoj miestų!) ir paprašė, kad rankas pakeltų tie, kurie Sofar Sounds koncerte yra pirmą kartą. Rankas į orą švystelėjo beveik visi.
Ar rekomenduotume?
Taip, jei mėgsti gyvą šiuolaikinę lietuvišką muziką – tikėtina, kad iš trijų kaskart koncertuojančių atlikėjų bent vienas pasirodymas tikrai patiks. Sofar Sounds Vilniaus koncertuose jau yra groję tokie žmonės kaip Sheep Got Waxed, Beissoul ir Einius, Baltasis Kiras, InSearch, Fume, Liūdni Slibinai, Blue Deep Shorts, Will, Colours of Bubbles, Aistė Brokenleg, Condor Avenue, Fashion Games, Netikėti svečiai, Vidas Bareikis ir kiti, todėl jei jauti, kad čia tavo arbatos puodelis, registruokis kitam eventui čia, gal ir tu pateksi į laimingųjų sąrašą.
Bet apsilankyti Sofar Sounds labiausiai rekomenduotume dėl paties experienco (net jei tokio stiliaus muzika jums, kaip ir mums, ne pati mėgstamiausia cup of tea) – sekmadienio vakarą iš visų Vilniaus kampelių paslapčia susirinkti į tik jums žinomą lokaciją ir draugiškoje atmosferoje (+ žinant Vilnių, tai rasi bent vieną pažįstamą) praplėsti horizontus, pasiklausyti kažko, ko dar negirdėjai ir nematei, arba matei tik per savo iPhono kamerą.
