the handmaid's tale serialas

Ką žiūrėt: The Handmaid’s Tale

Nors vasara labiau šašlyko nei serialų žiūrėjimo laikas, bet kai praėjus penkiolikai minučių grilių tenka gesint ir lietui pilant vakarieniaut kambary, tai prie to paties galima įsijungt ir The Handmaid’s Tale – naują, pagal to paties pavadinimo Margaret Atwood romaną sukurtą serialą. Žiūrint į serialo plakatus ir treilerių thumbnail’us gali pamanyt, kad čia kažkoks naujoviškas raudonkepuraitės perdirbinys, bet – o vaikyti, anaiptol – The Handmaid’s Tale vadinamas vienu geriausių naujų serialų, pagrindinei aktorei (Elisabeth Moss iš Mad Men) pranašaujamas Emmy apdovanojimas, o pats serialas pasirodė pačiu laiku: nors knyga parašyta 1985-aisiais, bet jos tematika šiuo metu yra aktuali kaip niekada.

Apie ką čia

The Handmaid’s Tale (lietuviškai „Tarnaitės pasakojimas“) veiksmas vyksta labai netolimoj ateity Jungtinėse Valstijose, tik dabar jos jau vadinasi Gilead Respublika. Prezidentas ir Kongresas buvo nužudyti (tuo labai patogiai apkaltinant Islamistų teroristus), Konstitucija atšaukta, įvesta karo padėtis, banko sąskaitos užšaldytos, iš darbo atleistos visos moterys, o po gatves pabiro ir tvarką įvedinėti pradėjo automatais ginkluoti vyrai, kaip sakė pagrindinė herojė June – „a different kind of army“. Nebeliko darbo ofise, kavos išsinešimui, Tinderio account’o ir net sãvo vardo – dabar June vardas yra Offred, nes ji tarnauja vadui Fredui (of-Fred – t.y. Fredo tarnaitė), o jos raudonskraisčių likimo draugių vardai Ofglen (nes priklauso namų šeimininkui Glenui), Ofwarren (nes namų šeimininkas Warren’as) ir pan. Kaip jau galima suprasti, naujoji valstybės santvarka tapo, švelniai tariant, ne itin palanki moterims.

The Handmaid's tale

Dar prieš perversmą dėl oro užterštumo nevaisingumas pasiekė kritinę ribą, todėl naujoji totalitarinė valdžia, įkvėpta savotiškos Biblijos interpretacijos, rado būdą, kaip užtikrinti gimstamumą: saujelė likusių vaisingų moterų buvo susemtos, apmokytos, perrengtos raudonai, pavadintos Tarnaitėmis ir po vieną išsiųstos gyvent aukštuomenės narių, kurių žmonos yra nevaisingos, namuose. Ten Tarnaitė kas mėnesį, savo vaisingiausią dieną, kind of religinių apeigų metu guli šeimininko žmonai tarp kojų, kol šeimininkas kaip išmanydamas bando ją apvaisinti ir pratęsti žmoniją. Kai Tarnaitė pastoja – valio – kūdikį pagimdo, atiduoda žmonai ir yra perkeliama atlikinėti savo pareigos į kitus namus. Apskritai moterys Gilead Respublikoj yra antrarūšės pilietės, kurios negali turėt darbo, turto, skaityt ar rašyt, ir yra skirstomos į keturias pagrindines rūšis, atskiriamas pagal spalvas: 1) nevaisingas turtingųjų Žmonas, kurios dėvi mėlynus rūbus, 2) namų tvarkytojas Martas, dėvinčias pilkai žalius drabužius, 3) raudonai aprengtas Tarnaites su vaizdą ribojančiais galvų apdangalais, ir 4) Tetas, kurios yra atsakingos už Tarnaičių training’ą ir paklusnumą – tam prie savo rudų drabužių jos visada nešioja galvijams skirtus elektrinius botagus.

 

Raudoni apsiaustai realybėje

Nors pirma serija gali pasirodyt kiek keista savo neįprastais rakursais, geltonai žaliu koloritu bei šiek tiek painia valstybės santvarka (dėl to ir stengėmės pateikti išsamų įvadą į Gilead visuomenę), bet antroj serijoj jau viską pagauni, užsikabini ir žiūri seriją po serijos – fnck it, visai gerai ta šalta vasara! Be to, kad The Handmaid’s Tale sudomina mūsų laikams ypač aktualia, moterų teises nagrinėjančia tematika, serialas įtraukia ir savo realistiškai sukurtu pasauliu: toks tarsi viduramžiai, bet kartu ir dabartis. Religiniu ekstremizmu paremta visuomenė rengiasi senoviškom sukniom ir šneka biblinėm frazėm („Blessed be the fruit“, „May the Lord open“), bet čia pat sėda į naujausią Mersedesą tamsintais langais. Serialo dailininkai stengėsi sukurti tokį pasaulį, kuris neatrodytų per daug senoviškas ar per daug futuristinis, bet būtų toks, kuris realiai galėtų atsirasti kad ir rytoj. Ir tikrai, žiūrint The Handmaid’s Tale į nugarą vis alsuoja klausimas, kad jei atsitiko tokie neįsivaizduojami dalykai kaip Brexitas, Trumpas ar Karbauskis, kas gali garantuot, kad vieną dieną neatsibusim su neveikiančiom banko kortelėm ir juodu furgonu po langais?

the handmaid's tale

Galima sakyt, kad tokio scenarijaus išvengti bandančios amerikietės perkėlė „Tarnaitės pasakojimą“ ir į realią dimensiją: Teksase, Ohajuj, Misūry, Kalifornijoj ir Niujorke moterys rengiasi raudonais apsiaustais su baltais „šalmais“ protestuodamos prieš įstatymus, draudžiančius abortus ir skubios kontracepcijos tabletes. Jei tokių „genialių“ įstatymų išmąstytojai negirdi žmonių kalba pateikiamų argumentų, tai gal dėmesį atkreips šimtai raudonus apsiaustus vilkinčių ir creepy tyliai jų posėdžiuose sėdinčių moterų? Pažiūrim serialą ir jei kada teks eit protestuot prie Seimo, internete jau yra tutorialai, kaip pasigaminti tokius gaubtus namie.