Jei per šiuos karščius jaučiatės užstrigę mieste, labai rekomenduojam porą valandų praleist vėsiame kino teatre žiūrint naują lietuvišką filmą „Žmonės, kuriuos pažįstam“. Juostoj išvysit keturias (tokias pat) karštas vasaros dienas Vilniuj su plačiai atidarytais namų langais, už kurių vystosi asmeninės istorijos.
Twenty something Justė (aktorė Milda Noreikaitė) dirba pagalbos jaunimui linijoje ir bando susivokti, ko nori iš savo gyvenimo. Vidutinio amžiaus mokytojas Vytas (aktorius Arūnas Sakalauskas) – mylintis tėvas, draugas, bet nelaimingas sutuoktinis. Goda (aktorė Gabija Jaraminaitė), karjeros aukštumų pasiekusi ir komfortabilų gyvenimą užsitikrinusi moteris, nedrąsiai ieškanti ryšio su kitais žmonėmis. Ir ketvirtas, Anatolijaus, personažas, kurio žiurovas nemato, užtat Anatolijaus akimis mato Vilnių ir jo gyventojus.
Būtent Vilnius ir tampa visus juos jungiančiu dar vienu veikėju, su savo senamiesčio butais ir juose žaidžiančiais medžių šešėliais. Žinot tą jausmą, kai važiuoji miesto gatvėmis ir sustojęs prie šviesoforo pro daugiabučių langus gali trumpam žvilgtelt į kitų žmonių gyvenimus? Toks jausmas apima žiūrint „Žmonės, kuriuos pažįstam“ – tarsi stebėtum gyvenimus žmonių, kuriuos tikrai kiekvienas iš mūsų pažįstam.
Santykių, atvirumo ir psichologinės sveikatos temas nagrinėjantis filmas – labai vizualiai gražiai nufilmuota režisieriaus Tomo Smulkio odė vasariškam ir nuolat besikeičiančiam Vilniuj. Rekomenduojam pagauti paskutinius seansus ir po filmo išėjus į vasarinę Vilniaus naktį pasijusti lyg peržengus kitąpus kino ekrano.
P. S.