Visi esam matę tą tradicinį „Draugai Atvažiavo Į Namelį Miške, Atsitiko Kažkas Keisto, Draugai Nusprendė Išsiskirstyt, Juos Po Vieną Šaltakraujiškai Išžudė Miškelyje Gyvenantis Žudikas“ siaubo filmą. Siaubo dažniausiai tokiuose siaubo filmuose būna nedaug, o jei dar vaidyba pasitaiko žemiau lietuviško meksikietiško serialo lygio, siaubiako vakaras tampa komedijų maratonu. Bet būna, kartą metuose sugalvoji, kad gyveni per ramiai, ir užsimanai pažiūrėt tikrai nešūdiną siaubo filmą, todėl atrinkom penkis septynis, kurie, jei neišgąsdins, tai bent neprajuokins.

 

The Witch

1630-ieji, Naujoji Anglija. Kriščioniška šeima su penkiais vaikais išvijama iš puritoniškos bendruomenės ir yra priversta pradėti naują gyvenimą nepažįstamo ir tamsaus miško pakrašty. Pasakysim tiek: juodi ožiai, iš miško (ne)grįžtantys pasikeitę vaikai ir tikrais istoriniais šaltiniais paremti dialogai. Ir, aišku, ragana.

The Others

Grace su savo dviem, šviesai alergiškais vaikais gyvena atokiame ir, dėl vaikų, visada tamsiame name. Vaikai, kaip visada, pradeda matyt ir girdėt kažką, ko suaugusieji nemato – daugiau išduot nenorim, o išduot tikrai yra ką.

28 days later…

Šalį iššluoja mirtinas virusas, o tu atsibundi palatoj > ligoninėj > visam mieste vienui vienas. Bet infekuotieji kažkur gi turi būt. Filmas giriamas už zombių žanro atgaivinimą, o, pavyzdžiui, visiškai tuščio Londono vaizdus nufilmuoti užtruko porą mėnesių, filmuojant anksti ryte po 10-15 minučių, prieš londoniečiams, automobiliams ir double-deckeriams užpildant gatves. Be to, nufilmuotas ne tuo tradiciniu high budget holivudiniu stilium filmas tik dar labiau įtikina, ir jam pasibaigus tuščia nakties gatve eiti iki Mindaugo Maximos tampa ne taip ir jauku.

Raw

Kino Pavasary rodyto Raw siaubo filmu nepavadintume, bet kadangi jame daug (gyvulių ir žmonių) kraujo, tai Halloween’as yra puiki proga jį pažiūrėti. Raw pasakoja apie tai, kas nutinka, kai per pirmakursių krikštynas veterinarijos akademijoj vegetarę Justiną priverčia suvalgyt žalią triušio inkstą (priminė kai savu laiku Kudirkos aikštėj fuksam liepėm bučiuot žalią vištą su Škėmos portretu vietoj galvos – nepykit!).
Toks geras, intriguojantis, ne per ilgas, ne per lėtas, su puikiai parinkta muzika ir gražiom spalvom.

Carrie (1976)

Carrie – tyli, paprasta paauglė, gyvenanti su savo fanatiškai religinga motina. Kartą nebeatlaikius visų bendramokslių patyčių Carrie supranta, kad nėra tokia jau paprasta paauglė. Steveno Kingo romano motyvais pastatytas filmas turi ir naujesnę, bet kaip dažnai pasitaiko – ne geresnę, versiją, todėl rekomenduojam 70s stiliuko pirmtaką.

Hereditary

Palaidojus mamą/močiutę, Aną ir jos šeimą ištinka keisti ir kraupūs nutikimai, po truputį atskleidžiantys tamsias jų giminės paslaptis. Daugybės kritikų pagyrų sulaukęs debiutinis Ari Aster filmas jei ir neišgąsdins iki panagių, tai nemalonų jausmą likusiai vakaro daliai tikrai paliks. O ko daugiau gali norėt per Helovyną, jei ne prabust vidury nakties, prisimint žiūrėtą filmą ir nebegalėt užmigt.

A Quiet Place

Kas galėjo pagalvot, kad Džimas iš The Office galėtų surežisuot tokį siaubūnišką filmą. O surežisavo, suvaidino ir dar žmonai vaidmenį davė. Filmas pasakoja apie šeimą, bandančią išgyventi poapokaliptiniame pasaulyje, kuriame, wait for it, jei išleidi nors menkiausią garselį, tave užpuola itin gerą klausą turinčios pabaisos. Skamba gal ir keistai, bet filmas tikrai vertas dėmesio, tik, kaip sugestionuoja pavadinimas, tylių vietų jame netrūksta, tai užkandžiams geriau rinktis ne keptą duoną.

 

Ką dar matėm ir rekomenduojam: Orphanage, The ShiningLet the Right One InIt (2017)Twin Peaks: Fire Walk with Me, It Follows, Get Out ir, aišku, nuostabųjį Stranger Things. Laukiam jūsų rekomendacijų komentaruose!